netaika

netaikà sf. (4) NdŽ nesantaika, nedermė, kivirčas, vaidas: Vis netaikà, vis nesugyvenimas Trgn. Tujau netaikos, galžudės, novys rados namuose pačių genčių S.Dauk. Paskendę netaikose namų S.Dauk. ║ prk. nepalankios sąlygos, neganda: Tas didesnis ištvėrimas jaunų medžių paliekta pas jus par visą amžių ir glemža jus nu visokių atenčių netaikų grunto, klimos, oro S.Dauk.